- veterinorius
- veterinõrius, -ė smob. (2) DŽ, NdŽ, KŽ; Š, Rtr, ŠT356 žr. veterinaras: Veterinorių šauktis buvo neįmanoma: neturėjo Taručiai išteklių P.Cvir. Sūnus buvo eigulys, o jis daugiausia bastėsi po žmones, versdamasis veterinoriaus ir felčerio amatu V.Myk-Put.
Dictionary of the Lithuanian Language.